 |
 |
|
 |
||
 |
 |
It’s time to let my baby finally see the world. Be nice and kind to him and love him as much as I do.
Naujasis adresas:
http://rednailsaddictdiary.blogspot.com/
See you there!
xoxo for the last time here,
rednails
Dar prieš šventes svarsčiau keltis į naują sistemą, tačiau šiuos planus atidėjau dėl laiko stygiaus ir šiokio tokio nenoro palikti savo gimtuosius namus. Bet šiandien, kai blogas.lt sugebėjo gal 15 kartų užlūžti rašant vieną pranešimą, apsisprendžiau žūtbūt persikraustyti.
Šią savaitę jau turėtumėte sulaukti naujojo adreso, susimatysim ten ;)
xoxo
Ji tokia graži, keista, kad tapo aktore, o ne modeliu! Juk turi visus duomenis. Daugiau nuotraukų iš šios fotosesijos čia.
Jaučiuosi tikra šaunuolė, nes šiandien sugebėjau atlikti kelis seniai savo eilės laukiančius darbelius, deja, dar liko parašyti recenziją apie knygą, kurią skaičiau prieš kelis mėnesius, taigi nelabai ką ir pamenu. Žinokit visai laukiu mokyklos! Man taip nutinka retai, bet pagalvoju, kad bus taip gera pamatyti savo drauges (nesvarbu, kad vakar prapliurpėm apvalų skaičių valandų, mums niekad neužtenka laiko), šioje vietoje dar būčiau paminėjusi parūkymą per pertrauką, bet prisiminiau, kad mečiau rūkyti. Anyway, man žiauriai smalsu bus pamatyti klasiokų veidus. Nes, kaip sakė V., gali būti, jog apie mus bus kalbama daugiau nei paprastai. Whatever, kuo daugiau jie kalba, tuo man linksmiau!
Ir dar - VISADA turėkite dovanėlių spintoje. Nes šiandien pas mane buvo užbėgusi draugė su kalėdine dovanėle, o aš nieko jai neturėjau, siaubas, visai išdulkėjo iš galvos! Užtat ryt nupirksiu daug merci saldainių, nors iš tiesų tai turėtų būti pardon! arba excusez-moi! saldainiai.
Nusilakuokit gražiausia spalva (ty. raudona) nagučius ir tegul jokios mokyklos nedrįsta sugadinti jums ryt nuotaikos ;)
xoxo
rednails
Neklauskit, kas man vakar pasidarė. Tai brendo laaabai ilgai ir pagaliau iššovė, suvokus, kad mama visai neketina vasarą leisti tūsintis ir važinėti visur su draugais, kaip kad aš norėčiau. Na ir prasidėjo pokalbis, kuris baigėsi po trijų valandų ir su ašaromis abiejose barikadų pusėse. Pasakiau jai praktiškai viską - apie rūkymą, draugus, tūsus, alkoholį, žolę, klasiokus, tolimesnius savo planus, tikslus, ateitį, mokslus. Nepasakojau tik apie bahūrus ir mitybos sutrikimus, nes manau, kad vienam vakarui to būtų buvę per daug. Kaip reagavo? Nepyko ir nepamokslavo, tik apsiverkė ir pradėjo garsiai svarstyti, kur padarė auklėjimo klaidą. Argi ne miela? Kai tavo nuosava motina žiūrėdama į tave mato KLAIDĄ.
Anyway, sužinojau, kad ji lygiai taip pat kaip ir aš dabar mokslus nustumdavo į antrą planą, kad yra surūkiusi ne vieną ir ne dvi cigaretes, kad jaučiasi neišnaudojusi visų galimybių ir kad nenori man to paties. Taip pat ji neprieštarauja mano pasilinksminimams ir vasarai su draugais, tik norėtų juos pažinoti. WHAT A RELEASE.
Liko 147 dienos iki vasaros.
I have never tasted love.
I have never been blessed with the true feeling of love. I’ve always felt like an outcast in that way. Placed beside the world of loving individuals. Like it’s not meant for me. You see, I’m a dreamer. And in my dreams I’m head over hills in love and it’s mutual. Unfortunately, this makes me an observer. I observe everything and everyone around me, and the importance of my own actions fails. It’s like I’m trapped inside my brain and completely unable to… do life. I think I’m in love with the thought of being in love, how cliché it may sound. And I don’t want to wait forever. Maybe I’m just gonna have to accept it. Maybe there is this insignificant number of all the billion people on earth, who just aren’t supposed to fall in love…
text@Le Love, foto @FashionGoneRogueManiau, kad aš vienintelė tokia svajotoja, nuolat nerandanti to, ko ieško. Gera žinoti, kad ne.
Nors iš tikrųjų visai neturiu noro. Nieko super-ypatingo, ko žmonės per naujus neveikia, nebuvo. Tiesiog susirinkom, išgėrėm, pašokom, pasilinksminom ir tiek. Tiesa, tai pirmieji metai, kuriuos sutikau draugų būryje, patys geriausi iš visų buvusių. Po vakarėlio sėdint su keletu draugų tuščiame bute, pirmąkart taip aiškiai suvokiau, ko labai labai noriu. Savo gyvenimo. Noriu išsikraustyti iš tėvų namų, būti savarankiška ir nepriklausoma. Šiuo metu tai pati didžiausia ir karščiausia mano svajonė. Kol nesu pilnametė, naivu būtų tikėtis susirasti darbą ir save išlaikyti, bet kitąmet, who knows? Darysiu viską, kad tai pasiekčiau.
Ir čia kyla dilema - visuomet maniau ir tebemanau, kad noriu išvažiuoti į užsienį. Ten žymiai didesnės galimybės ir geresnės sąlygos, be to, aš visada už akiračio praplėtimą. Bet kaip palikti žmones, kuriuos myliu labiau už viską pasaulyje? Tai skamba neįsivaizduojamai sunkiai… Aišku, vėliau atsiras kitų svarbių žmonių mano gyvenime, bet baisiai nenorėčiau, kad tokia graži draugystė nutrūktų. Ir (šie žodžiai skirti dviems konkretiems asmenims, todėl jei numanote, kad ne jums, galite toliau šios pastraipos neskaityti:D) kai šiandien ryte išgirdau, kad jūs galvojate, jog jumis nepasitikiu, žiauriai nustebau. Nes šiame gyvenime tikrai neturiu nieko, kuo galėčiau labiau pasitikėti. Aš jus labai labai myliu.
Dilema numeris du - kaip palikti mamą su sese ir šuniu? Tikrai neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma. Ne todėl, kad aš tokia nuostabi ir nepakeičiama, jog be manęs neįmanoma gyventi, tiesiog toks poelgis yra žiauriai egoistiškas. Kita vertus, aš turiu teisę į savo gyvenimą, o jiems turėtų būti aišku, kad anksčiau ar vėliau išsikelsiu.
Nuotraukos ne mano, sesės, savųjų dar laukiu:)
Jokių konkrečių tikslų šiems metams neužsibrėžiau, pasimokiau ir dabar jau suprantu, kad niekada negali žinoti, kur tave nuneš gyvenimas ir kaip viskas pasisuks. Ne viskas priklauso nuo manęs. Žinau, kokia noriu būti, bet tokie tikslai termino neturi, tiesiog arba jie įgyvendinami arba ne. Šiaip ar taip, tikiuosi, 2010-iesiems pasibaigus galėsiu pasakyti, jog nesigailiu dėl jokių savo poelgių ir kad visad dariau taip, kaip man atrodė geriausia. Ir jums to paties linkiu!
Na, kaip pagirios, labai sunkios?:D
Šiemet jau nebeturėsiu progos prisėsti jums parašyti, tad linkiu smagių NEPAMIRŠTAMŲ Naujųjų ir dar puikesnių ateinančių metų ;) huh būtinai būtinai atšvęskit taip, kad visus metus būtų ką atsiminti ir apkalbėti! būkit tokie naughty and wild kokie galit sau leisti būti tik per naujus! :*
Toni Garrn čia tobula!
xoxoxoxoxo
R.
Negaliu paleisti TOKIŲ metų be jiems skirto įrašo, būtų tikrai nesąžininga. Kad ir kiek mėšlo man jie atsiuntė, aš išgyvenau. Iš mėšlo išaugo nuostabios gėlės. Pasikeičiau, nors niekas, net ir aš, to nesitikėjo. Kai kuriems atrodo, kad į gerąją pusę, bet daugumai - jog į blogąją. Pati nė kiek nesuku dėl to galvos, nes man patinka, kokia esu dabar. Galėčiau kalbėti ir kalbėti šia tema, bet turbūt užteks ir pagrindinės minties - pagaliau šiais metais pasijutau gyvenanti, o ne egzistuojanti. Linkiu ir jums to.
Nusižiūrėjau idėją nuo PinkCity ir skelbiu savo nominacijas :)
Metų knyga: Ch.Palahniuk “Kovos klubas”
Prisipažįstu, šiemet palyginti tikrai mažokai skaičiau, bet šita knyga man neabejotinai didelį įspūdį paliko.
Metų filmas: “Kovos klubas”
Ką ir bepakomentuosi… Tikrai įspūdingas.
Metų įvykis: mano 17-asis gimtadienis.
Šiemet įvykių buvo tikrai daug ir įspūdingų, bet šitas be konkurencijos vienareikšmiškai. Tie, kurie ten buvo, žino apie ką kalbu. Kito tiek per vieną vakarą prisidirbusio žmogaus nepažįstu :D
Metų daina: DJ Dalgis - Padariau
Absoliučiai buka, nepadori, gašli ir tt, bet pati geriausia tūsų daina!
Metų atradimas: Jamaica + šokiai ant stalo!
Metų patarimas: Never take guy you’ve been during a party with too seriously
Metų fail: Jazzu koncertas Sienoj
Metų WOW: Alexander McQueen kolekcija RTW SS 2010
Metų pravardė: taškutės (nuo žodžio taškytis jei ką:D)
Metų serialas: Gossip Girl
Metų nuotrauka:
aišku, Fetišo garbei :)
Metų Skype frazė:
Metų batai:
Metų klipas: Lady Gaga “Bad Romance”
Metų manekenė: Edita V
Toks mano topas. O jūsų kur?
